Savižudybė Biblijoje ir ką apie ją sako Dievas

Savižudybė Biblijoje ir ką apie ją sako Dievas
Judy Hall

Kai kurie žmonės savižudybę vadina "savižudybe", nes tai yra sąmoningas savo gyvybės atėmimas. Keletas pasakojimų apie savižudybę Biblijoje padeda mums atsakyti į sudėtingus klausimus šia tema.

Klausimai, kuriuos krikščionys dažnai užduoda apie savižudybę

  • Ar Dievas atleidžia savižudybę, ar tai neatleistina nuodėmė?
  • Ar nusižudę krikščionys patenka į pragarą?
  • Ar Biblijoje yra savižudybės atvejų?

7 žmonės, nusižudę Biblijoje

Pradėkime nuo septynių Biblijos pasakojimų apie savižudybę.

Abimelechas (Teisėjų 9:54)

Po to, kai jo kaukolė buvo sutraiškyta po girnų akmeniu, kurį numetė moteris iš Sichemo bokšto, Abimelechas pakvietė savo ginklanešį nužudyti jį kardu. Jis nenorėjo, kad būtų sakoma, jog jį nužudė moteris.

Samsonas (Teisėjų 16:29-31)

Sugriovęs pastatą Samsonas paaukojo savo gyvybę, bet kartu sunaikino tūkstančius priešų filistinų.

Saulius ir jo ginklanešys (1 Samuelio 31:3-6)

Karalius Saulius, mūšyje praradęs savo sūnus ir visus karius, o prieš tai - ir sveiką protą, padedamas savo ginklanešio, baigė savo gyvenimą. Tada nusižudė Sauliaus tarnas.

Ahitofelis (2 Samuelio 17:23)

Absoliomo sugėdintas ir atstumtas Ahitofelis grįžo namo, sutvarkė savo reikalus ir pakibo.

Zimri (1 Karalių 16:18)

Užuot patekęs į nelaisvę, Zimris padegė karaliaus rūmus ir žuvo liepsnose.

Judas (Mato 27:5)

Išdavęs Jėzų, Judas Iskarijotas, apimtas gailesčio, pakibo.

Visais šiais atvejais, išskyrus Samsono atvejį, savižudybė Biblijoje pateikiama nepalankioje šviesoje. Tai buvo bedieviai žmonės, veikę iš nevilties ir gėdos. Samsono atvejis buvo kitoks. Ir nors jo gyvenimas nebuvo švento gyvenimo pavyzdys, Samsonas buvo pagerbtas tarp ištikimų herojų iš Laiško žydams 11. Kai kurie mano, kad Samsono paskutinis veiksmas yra kankinystės pavyzdys, pasiaukojanti mirtis, kurileido jam atlikti Dievo paskirtą misiją. Kad ir kaip ten būtų, mes žinome, kad Samsonas dėl savo veiksmų nebuvo Dievo pasmerktas pragarui.

Ar Dievas atleidžia savižudybę?

Neabejotina, kad savižudybė yra baisi tragedija. Krikščionims tai dar didesnė tragedija, nes taip iššvaistomas gyvenimas, kurį Dievas ketino panaudoti šlovingu būdu.

Sunku būtų teigti, kad savižudybė nėra nuodėmė, nes tai yra žmogaus gyvybės atėmimas arba, tiesiai tariant, žmogžudystė. Biblijoje aiškiai pabrėžiamas žmogaus gyvybės šventumas (Iš 20, 13; taip pat žr. Pakartoto Įstatymo 5, 17; Mt 19, 18; Rom 13, 9).

Dievas yra gyvybės autorius ir davėjas (Apd 17, 25). Šventajame Rašte sakoma, kad Dievas įkvėpė žmonėms gyvybės kvapą (Pr 2, 7). Mūsų gyvenimas yra Dievo dovana. Taigi gyvybės davimas ir atėmimas turėtų likti Jo suvereniose rankose (Job 1, 21).

Pakartoto Įstatymo 30-o skyriaus 11-20 eilutėse girdite, kaip Dievas šaukia savo tautą rinktis gyvenimą:

"Šiandien daviau tau galimybę rinktis tarp gyvenimo ir mirties, tarp palaiminimų ir prakeiksmų. Dabar kviečiu dangų ir žemę liudyti, kokį pasirinkimą padarysi. O, kad pasirinktum gyvenimą, kad gyventum tu ir tavo palikuonys! Šį pasirinkimą gali padaryti mylėdamas Viešpatį, savo Dievą, jam paklusdamas ir tvirtai jam atsiduodamas. Tai tavo gyvenimo raktas..." (NLT).

Taigi, ar tokia sunki nuodėmė kaip savižudybė gali sunaikinti žmogaus galimybę būti išgelbėtam?

Biblijoje sakoma, kad išgelbėjimo akimirką tikinčiajam atleidžiamos nuodėmės (Jn 3, 16; 10, 28). Kai tampame Dievo vaikais, visas mūsų nuodėmes. net ir tie, kurie buvo padaryti po išgelbėjimo, nebėra nukreipti prieš mus.

Laiško efeziečiams 2, 8 sakoma: "Dievas išgelbėjo jus savo malone, kai įtikėjote. Ir jūs negalite prisiimti už tai nuopelnų, tai yra Dievo dovana." (NLT) Taigi esame išgelbėti Dievo malone, o ne savo gerais darbais. Lygiai taip pat, kaip mūsų geri darbai mūsų neišgelbsti, taip ir blogi darbai ar nuodėmės negali mūsų sulaikyti nuo išgelbėjimo.

Apaštalas Paulius Laiške romiečiams 8, 38-39 aiškiai pasakė, kad niekas negali mūsų atskirti nuo Dievo meilės:

Taip pat žr: Skirtumas tarp fariziejų ir sadukiejų Nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei demonai, nei šiandienos baimės, nei nerimas dėl rytojaus - net pragaro galybės negali mūsų atskirti nuo Dievo meilės. Jokia galia danguje viršuje ar žemėje apačioje - tiesą sakant, niekas visoje kūrinijoje niekada negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri atsiskleidžiaKristus Jėzus, mūsų Viešpats. (NLT)

Yra tik viena nuodėmė, kuri gali atskirti žmogų nuo Dievo ir pasiųsti jį į pragarą. Vienintelė neatleistina nuodėmė yra atsisakymas priimti Jėzų Kristų kaip Viešpatį ir Gelbėtoją. Kiekvienas, kuris kreipiasi į Jėzų dėl atleidimo, tampa teisus Jo krauju (Romiečiams 5, 9), kuris uždengia mūsų nuodėmes - buvusias, esamas ir būsimas.

Dievo požiūris į savižudybę

Toliau pateikiama tikra istorija apie krikščionį, kuris nusižudė. Ši patirtis leidžia įdomiai pažvelgti į krikščionių ir savižudybių problemą.

Nusižudęs vyras buvo bažnyčios darbuotojo sūnus. Per trumpą tikėjimo laikotarpį jis palietė daugybę gyvenimų dėl Jėzaus Kristaus. Jo laidotuvės buvo vienas iš labiausiai jaudinančių paminėjimų.

Susirinkus daugiau kaip 500 gedinčiųjų, beveik dvi valandas vienas po kito žmonės liudijo, kaip Dievas naudojosi šiuo vyru. Jis daugybei žmonių nurodė tikėjimą Kristumi ir parodė kelią į Tėvo meilę. Gedintieji išėjo iš pamaldų įsitikinę, kad vyrą nusižudyti paskatino nesugebėjimas atsikratyti priklausomybės nuo narkotikų ir nesėkmė, kurią jis jautė kaip vyras,tėvas ir sūnus.

Nors jo gyvenimo pabaiga buvo liūdna ir tragiška, vis dėlto jo gyvenimas neginčijamai liudijo Kristaus atperkamąją galią nuostabiu būdu. Labai sunku patikėti, kad šis žmogus pateko į pragarą.

Taip pat žr: Ar Visų šventųjų diena yra šventa privaloma diena?

Tiesa ta, kad niekas negali iš tiesų suprasti kito žmogaus kančios gilumo ar priežasčių, kurios gali pastūmėti sielą į tokią neviltį. Tik Dievas žino, kas yra žmogaus širdyje (Ps 139, 1-2). Tik Viešpats žino, kokio masto skausmas gali privesti žmogų prie savižudybės.

Taip, Biblijoje gyvybė traktuojama kaip dieviška dovana, kurią žmonės turi vertinti ir gerbti. Joks žmogus neturi teisės atimti savo ar kito žmogaus gyvybės. Taip, savižudybė yra baisi tragedija, netgi nuodėmė, tačiau ji nepaneigia Viešpaties atpirkimo akto. Mūsų išgelbėjimas tvirtai remiasi Jėzaus Kristaus užbaigtu darbu ant kryžiaus. Biblija patvirtina: "Kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties vardo.Viešpats bus išgelbėtas." (Romiečiams 10:13).

Cituokite šį straipsnį Formuokite citatą Fairchild, Mary. "What Does the Bible Say About Suicide?" Learn Religions, August 28, 2020, learnreligions.com/suicide-and-the-bible-701953. Fairchild, Mary. (2020, August 28). What Does the Bible Say About Suicide? Retrieved from //www.learnreligions.com/suicide-and-the-bible-701953 Fairchild, Mary. "What Does the Bible Say About Suicide?" Learn Religions.//www.learnreligions.com/suicide-and-the-bible-701953 (žiūrėta 2023 m. gegužės 25 d.).



Judy Hall
Judy Hall
Judy Hall yra tarptautiniu mastu žinoma autorė, mokytoja ir krištolo ekspertė, parašiusi daugiau nei 40 knygų temomis nuo dvasinio gydymo iki metafizikos. Daugiau nei 40 metų trukusi karjera Judy įkvėpė daugybę žmonių užmegzti ryšį su savo dvasiniu aš ir panaudoti gydomųjų kristalų galią.Judy darbas grindžiamas plačiomis žiniomis apie įvairias dvasines ir ezoterines disciplinas, įskaitant astrologiją, tarot ir įvairius gydymo būdus. Jos unikalus požiūris į dvasingumą sujungia senovės išmintį su šiuolaikiniu mokslu, suteikdamas skaitytojams praktinių įrankių, leidžiančių pasiekti didesnę pusiausvyrą ir harmoniją savo gyvenime.Kai ji nerašo ir nedėsto, Judy keliauja po pasaulį, ieškodama naujų įžvalgų ir patirties. Jos aistra tyrinėjimui ir mokymuisi visą gyvenimą akivaizdi jos darbe, kuris ir toliau įkvepia ir suteikia galių dvasingiems ieškotojams visame pasaulyje.