Turinys
Atgailos aktas paprastai siejamas su Išpažinties sakramentu, tačiau katalikai taip pat turėtų juo melstis kasdien, kaip įprastos maldos dalimi. Savo nuodėmių pripažinimas yra svarbi mūsų dvasinio augimo dalis. Jei nepripažįstame savo nuodėmių ir neprašome Dievo atleidimo, negalime gauti malonės, kurios mums reikia, kad taptume geresniais krikščionimis.
Taip pat žr: Beltano altoriaus įrengimasYra daug įvairių gailesčio akto formų. Toliau pateiktos maldos yra vienos populiariausių šiandien naudojamų versijų.
Tradicinė gailesčio akto forma, paplitusi XIX a. ir XX a. pirmoje pusėje:
Mano Dieve, nuoširdžiai gailiuosi Tave įžeidęs ir nekenčiu visų savo nuodėmių, nes bijau prarasti dangų ir patirti pragaro skausmus, bet labiausiai dėl to, kad jos įžeidžia Tave, mano Dieve, kuris esi visas geras ir nusipelnei visos mano meilės. Tvirtai apsisprendžiu su Tavo malonės pagalba išpažinti savo nuodėmes, daryti atgailą ir taisyti savo gyvenimą. Amen.Supaprastinta gailesčio akto forma:
Taip pat žr: Biblijos maisto produktai: išsamus sąrašas su nuorodomis Mano Dieve, atsiprašau už savo nuodėmes, nes Tave įžeidžiau. Žinau, kad turėčiau Tave mylėti labiau už viską. Padėk man daryti atgailą, pasitaisyti ir vengti visko, kas gali mane pastūmėti į nuodėmę. amen.Šiuolaikinė gailesčio akto forma:
Mano Dieve, visa širdimi atsiprašau už savo nuodėmes.Pasirinkdami daryti bloga ir nesugebėdami daryti gera,
Aš nusidėjau Tau, kurį turėčiau mylėti labiau už viską,
Tvirtai ketinu su Tavo pagalba daryti atgailą, daugiau nenusidėti ir vengti visko, kas mane veda į nuodėmę.
Mūsų Gelbėtojas Jėzus Kristus kentėjo ir mirė už mus.
Jo vardu, mano Dieve, pasigailėk. Amen.
Atgailos akto paaiškinimas
Atgailos akte pripažįstame savo nuodėmes, prašome Dievo atleidimo ir išreiškiame troškimą atgailauti. Mūsų nuodėmės yra įžeidimas prieš Dievą, kuris yra tobulas gerumas ir meilė. Savo nuodėmių gailimės ne tik todėl, kad neišpažintos ir neatgailaujamos jos gali sutrukdyti mums patekti į Dangų, bet ir todėl, kad pripažįstame, jog tos nuodėmės yra mūsų maištas prieš Kūrėją. Jis ne tik sukūrė mus ištobulos meilės; Jis atsiuntė į pasaulį savo viengimį Sūnų, kad išgelbėtų mus iš mūsų nuodėmių, kai sukilome prieš Jį.
Tačiau mūsų gailestis dėl nuodėmių, išreikštas pirmoje gailesčio akto dalyje, yra tik pradžia. Tikras gailestis reiškia daugiau nei tik apgailestavimą dėl praeities nuodėmių; jis reiškia, kad reikia stengtis išvengti šių ir kitų nuodėmių ateityje. Antroje gailesčio akto dalyje mes išreiškiame norą tai daryti ir naudojamės Išpažinties sakramentu, kuris mums padės tai padaryti.pripažinti, kad negalime patys išvengti nuodėmės - mums reikia Dievo malonės, kad gyventume taip, kaip Jis nori, kad gyventume.
Žodžių, vartojamų gailesčio akte, apibrėžimas
- Nuoširdžiai: labai; stipriai; dideliu laipsniu
- Įžeistas: būti kuo nors nepatenkintam; šiuo atveju Dievu, kuris vis dėlto negali būti įžeistas dėl mūsų įžeidimo.
- Nekenčiu: labai ar labai nemėgti, net iki fizinės ligos.
- Baimė: su didele baime ar siaubu žiūrėti į jį
- Nuspręskite: nukreipti savo mintis ir valią į ką nors; šiuo atveju - sutelkti savo valią atlikti visišką, išsamią ir atgailojančią išpažintį ir ateityje vengti nuodėmės.
- Atgaila: išorinis veiksmas, kuriuo išreiškiamas mūsų gailestis dėl nuodėmių, kuris yra laikina bausmė (bausmė laike, o ne amžina pragaro bausmė).
- Pakeisti: tobulėti; šiuo atveju - tobulinti savo gyvenimą bendradarbiaujant su Dievo malone, kad žmogus savo valią priderintų prie Dievo valios.