Turinys
Galima drąsiai teigti, kad dauguma krikščionių, kurie skaito Bibliją, tiki, kad ji yra istoriškai tiksli. Tai reiškia, kad dauguma krikščionių tiki, jog Biblija yra teisinga, todėl tai, kas Šventajame Rašte rašoma apie istoriją, jie laiko istoriškai teisinga.
Vis dėlto manau, kad giliau daugelis krikščionių, teigdami, jog Biblija yra istoriškai tiksli, jaučiasi turį įrodyti tikėjimą. Tokie krikščionys jaučia, kad Dievo žodyje aprašyti įvykiai gerokai skiriasi nuo pasaulietiniuose istorijos vadovėliuose aprašytų ir visame pasaulyje istorijos ekspertų propaguojamų įvykių.
Puiki žinia yra ta, kad niekas negali būti toliau nuo tiesos. Aš renkuosi tikėti, kad Biblija yra istoriškai tiksli, ne tik dėl tikėjimo, bet ir todėl, kad ji nuostabiai gerai atitinka žinomus istorinius įvykius. Kitaip tariant, mums nereikia sąmoningai rinktis nežinojimo, kad tikėtume, jog Biblijoje aprašyti žmonės, vietos ir įvykiai yra tikri.
Asirai istorijoje
Asirijos imperiją iš pradžių įkūrė semitų karalius Tiglatas-Pilezaras, gyvenęs 1116-1078 m. pr. m. e. Pirmuosius 200 metų asirai buvo palyginti nedidelė valstybė.
Tačiau apie 745 m. pr. m. e. asirus ėmė valdyti valdovas, pasivadinęs Tiglatas-Pilezaras III. Šis vyras suvienijo asirų tautą ir pradėjo stulbinamai sėkmingą karinę kampaniją. Bėgant metams Tiglatas-Pilezaras III savo kariuomenėmis nugalėjo daugelį svarbių civilizacijų, įskaitant babiloniečius ir samariečius.
Didžiausią įtaką pasiekusi Asirijos imperija driekėsi per Persijos įlanką iki Armėnijos šiaurėje, Viduržemio jūros vakaruose ir Egipto pietuose. Šios didžiulės imperijos sostinė buvo Ninevė - ta pati Ninevė, kurią Dievas liepė Jonui aplankyti prieš ir po to, kai jį prarijo banginis.
Po 700 m. pr. m. e. asirų padėtis pradėjo blogėti. 626 m. babiloniečiai išsivadavo iš asirų kontrolės ir vėl tapo nepriklausoma tauta. Maždaug po 14 metų babiloniečių kariuomenė sunaikino Ninevę ir faktiškai nutraukė asirų imperijos gyvavimą.
Taip pat žr: Kaip švęsti Maboną: rudens lygiadienįViena iš priežasčių, kodėl tiek daug žinome apie asirus ir kitus to meto žmones, yra žmogus, vardu Ašurbanipalas - paskutinis didysis asirų karalius. Ašurbanipalas garsus tuo, kad sostinėje Ninevijoje pastatė didžiulę molinių lentelių biblioteką (vadinamąjį raidyną). Daugelis šių lentelių išliko ir šiandien yra prieinamos mokslininkams.
Asirai Biblijoje
Senojo Testamento puslapiuose Biblijoje yra daugybė nuorodų į asirų tautą. Įspūdinga tai, kad daugumą šių nuorodų galima patikrinti ir jos atitinka žinomus istorinius faktus. Bent jau nė vienas Biblijos teiginys apie asirus nebuvo paneigtas patikimais moksliniais tyrimais.
Pirmieji 200 asirų imperijos gyvavimo metų maždaug sutampa su pirmaisiais žydų tautos karaliais, įskaitant Dovydą ir Saliamoną. Kai asirai įgijo galią ir įtaką regione, jie tapo svarbesne jėga bibliniame pasakojime.
Svarbiausios Biblijos nuorodos į asirus yra susijusios su Tiglato-Pilezero III kariniu dominavimu. Jis vadovavo asirams, kad šie užkariautų ir asimiliuotų 10 Izraelio genčių, kurios atsiskyrė nuo Judo tautos ir sudarė Pietų karalystę. Visa tai vyko palaipsniui, o Izraelio karaliai pakaitomis buvo verčiami mokėti Asirijai duoklę kaip vasalai irbando sukilti.
2 Karalių knygoje aprašoma keletas tokių izraelitų ir asirų santykių, įskaitant:
Izraelio karaliaus Pekacho laikais atėjo Asirijos karalius Tiglatas-Pilezaras ir užėmė Ijoną, Abelį Bet Maaką, Janoją, Kedešą ir Hazorą. Jis užėmė Gileadą ir Galilėją, taip pat visą Neftalio kraštą, ir ištrėmė žmones į Asiriją.2 Karalių 15:29
7 Ahazas pasiuntė pasiuntinius pas Asirijos karalių Tiglatą-Pileserą: "Aš esu tavo tarnas ir vasalas. Ateik ir išgelbėk mane iš mane puolančių Aramo karaliaus ir Izraelio karaliaus rankų!" 8 Ahazas paėmė sidabrą ir auksą, rastus Viešpaties šventykloje bei karaliaus rūmų lobynuose, ir nusiuntė juos kaip dovaną Asirijos karaliui. 9 Asirijos karalius įvykdė šį reikalavimą iružpuolė Damaską ir jį užėmė. Jis išsiuntė jo gyventojus į Kirą ir nubaudė Reziną mirtimi.2 Karalių 16:7-9
Taip pat žr: Dešimt sikhizmo principų 3 Asirijos karalius Šalmaneseras atėjo pulti Ošėjos, kuris buvo Šalmaneserio vasalas ir mokėjo jam duoklę. 4 Tačiau Asirijos karalius sužinojo, kad Ošėja buvo išdavikas, nes siuntė pasiuntinius pas Egipto karalių So ir nebemokėjo Asirijos karaliui duoklės, kaip tai darė metai iš metų. Todėl Šalmaneseras jį suėmė ir įkišo į kalėjimą. 5 Asirijos karalius įsiveržė įvisą kraštą, žygiavo prieš Samariją ir trejus metus ją apgulė. 6 Devintaisiais Ošiejaus metais Asirijos karalius užėmė Samariją ir ištrėmė izraelitus į Asiriją. Jis apgyvendino juos Haloje, Gozane prie Haboro upės ir medų miestuose.2 Karalių 17:3-6
Kalbant apie paskutinę eilutę, Šalmaneseras buvo Tiglatas-Pilezero III sūnus ir iš esmės užbaigė tai, ką pradėjo jo tėvas, galutinai užkariaudamas pietinę Izraelio karalystę ir ištremdamas izraelitus į Asiriją.
Apskritai asirai Šventajame Rašte minimi dešimtis kartų. Visais atvejais jie yra svarus istorinis įrodymas, patvirtinantis Biblijos, kaip tikro Dievo žodžio, patikimumą.
Cituokite šį straipsnį Format Your Citation O'Neal, Sam. "Who Were the Assyrians in the Bible?" Learn Religions, Sep. 13, 2021, learnreligions.com/who-were-the-assyrians-in-the-bible-363359. O'Neal, Sam. (2021, September 13). Who Were the Assyrians in the Bible? Retrieved from //www.learnreligions.com/who-were-the-assyrians-in-the-bible-363359 O'Neal, Sam. "Who Were the Assyrians in the Bible?" LearnReligions. //www.learnreligions.com/who-were-the-assyrians-in-the-bible-363359 (žiūrėta 2023 m. gegužės 25 d.). kopijos citata