Turinys
Istorija apie moterį prie šulinio yra viena žinomiausių Biblijoje; daugelis krikščionių gali lengvai ją apibendrinti. Iš pažiūros tai istorija apie etninius prietarus ir bendruomenės atstumtą moterį. Tačiau pažvelkite giliau ir suprasite, kad ji daug ką atskleidžia apie Jėzaus charakterį. Visų pirma ši istorija, kuri pasakojama Jn 4, 1-40, rodo, kad Jėzus yra mylintis irpriimti Dievą, ir mes turėtume sekti jo pavyzdžiu.
Taip pat žr: Pagrindiniai Vodou (vudu) religijos tikėjimaiKlausimas apmąstymams
Žmogus linkęs teisti kitus dėl stereotipų, papročių ar išankstinių nuostatų. Jėzus žmones vertina kaip asmenybes, priimdamas juos su meile ir užuojauta. Ar tam tikrus žmones atmetate kaip prarastus, ar laikote juos vertingais patys savaime, vertais pažinti Evangeliją?
Istorijos apie moterį prie šulinio santrauka
Pasakojimas prasideda Jėzui ir jo mokiniams keliaujant iš Jeruzalės pietuose į Galilėją šiaurėje. Kad kelionė būtų trumpesnė, jie pasirenka greičiausią kelią - per Samariją.
Pavargęs ir ištroškęs Jėzus sėdėjo prie Jokūbo šulinio, o Jo mokiniai nuėjo į už puskilometrio esantį Sicharo kaimą nusipirkti maisto. Buvo apie vidurdienį, karščiausias dienos metas, ir šiuo nepatogiu metu prie šulinio atėjo samarietė moteris pasisemti vandens.
Susitikimo su moterimi prie šulinio metu Jėzus pažeidė tris žydų papročius. Pirma, jis kalbėjosi su ja, nors ji buvo moteris. Antra, ji buvo samarietė, o žydai tradiciškai niekino samariečius. Daugelį amžių žydai ir samariečiai atstūmė vieni kitus. Ir trečia, jis paprašė, kad ji duotų jam atsigerti vandens, nors, pasinaudojęs jos puodeliu ar ąsočiu, jis būtų turėjęsapeigiškai nešvarus.
Jėzaus elgesys sukrėtė moterį prie šulinio. Bet lyg to būtų negana, jis pasakė moteriai, kad gali duoti jai "gyvojo vandens" kaip Dievo dovaną, kad ji daugiau niekada nebetrokštų. Jėzus pavartojo žodžius gyvasis vanduo kalbama apie amžinąjį gyvenimą, dovaną, kuri patenkintų jos sielos troškimą:
Jėzus atsakė: "Kas geria šitą vandenį, netrukus vėl pradės trokšti, o kas geria vandenį, kurį aš duodu, niekada nebetrokš. Jis tampa gaiviu, trykštančiu šaltiniu ir suteikia amžinąjį gyvenimą." (Jono 4:13-14, NLT).Šis gyvasis vanduo buvo prieinamas tik per Jį. Iš pradžių samarietė ne iki galo suprato Jėzaus mintį.
Nors jie niekada anksčiau nebuvo susitikę, Jėzus atskleidė, kad žinojo, jog ji turėjo penkis vyrus ir dabar gyvena su vyru, kuris nėra jos vyras.
"Viešpatie, - tarė moteris, - tu tikriausiai esi pranašas." (Jono 4:19, NLT) Dabar Jėzui ji buvo visiškai atsidavusi!
Taip pat žr: Meilės ir santuokos dievybėsJėzus apsireiškė kaip Dievas
Jėzus ir moteris aptarė savo požiūrį į garbinimą, ir moteris išreiškė savo tikėjimą, kad Mesijas ateis. Jėzus atsakė: "Aš, kuris tau kalbu, esu Jis." (Jn 4, 26).
Moteriai pradėjus suvokti savo susitikimo su Jėzumi tikrovę, sugrįžo mokiniai. Jie taip pat buvo sukrėsti, kad Jis kalbasi su moterimi. Palikusi indą su vandeniu, moteris grįžo į miestą ir pakvietė žmones: "Ateikite, pažiūrėkite į žmogų, kuris man papasakojo viską, ką aš kada nors padariau." (Jn 4, 29).
Tuo tarpu Jėzus pasakė savo mokiniams, kad sielų pjūtis, kurią pasėjo pranašai, Senojo Testamento rašytojai ir Jonas Krikštytojas, jau paruošta.
Susijaudinę dėl to, ką jiems papasakojo moteris, samariečiai atėjo iš Sicharo ir maldavo Jėzų pasilikti su jais.
Jėzus pasiliko dvi dienas, mokydamas samariečius apie Dievo karalystę. Jam išėjus, žmonės pasakė moteriai: "... mes patys girdėjome ir žinome, kad tai tikrai pasaulio gelbėtojas." (Jn 4, 42).
Pamokos iš moters prie šulinio
Norint iki galo suprasti istoriją apie moterį prie šulinio, svarbu suvokti, kas buvo samariečiai - mišrios rasės žmonės, prieš daugelį amžių susimaišę su asirais. Žydai jų nekentė dėl šio kultūrinio susimaišymo ir dėl to, kad jie turėjo savo Biblijos versiją ir savo šventyklą ant Gerizimo kalno.
Samarietė, su kuria susitiko Jėzus, susidūrė su savo bendruomenės prietarais. Ji atėjo pasisemti vandens karščiausiu dienos metu, o ne įprastu ryto ar vakaro metu, nes kitų apylinkės moterų buvo atstumta ir atmesta dėl savo amoralumo. Jėzus žinojo jos istoriją, bet vis tiek ją priėmė ir jai tarnavo.
Kai Jėzus apsireiškė moteriai prie šulinio kaip Gyvasis vanduo, Jo žinia buvo labai panaši į Jo kaip Gyvybės duonos apreiškimą: "Aš esu gyvybės duona. Kas ateina pas mane, niekada nebebus alkanas. Kas tiki mane, niekada nebebus ištroškęs" (Jn 6, 35).
Jėzus, kreipdamasis į samariečius, parodė, kad jo misija buvo skirta visiems žmonėms, ne tik žydams. Apaštalų darbų knygoje, Jėzui įžengus į dangų, jo apaštalai tęsė jo darbą Samarijoje ir pagonių pasaulyje. Ironiška, kad, nors vyriausiasis kunigas ir sinedrionas atmetė Jėzų kaip Mesiją, atstumtieji samariečiai jį atpažino ir priėmė tokį, koks jis iš tikrųjų buvo - Viešpatį irPasaulio Gelbėtojas.
Cituokite šį straipsnį Formuokite citatą Zavada, Jack. "The Woman at the Well Bible Story Study Guide." Learn Religions, 2020 m. lapkričio 7 d., learnreligions.com/woman-at-the-well-700205. Zavada, Jack. (2020 m. lapkričio 7 d.). The Woman at the Well Bible Story Study Guide. Retrieved from //www.learnreligions.com/woman-at-the-well-700205 Zavada, Jack. "The Woman at the Well Bible Story Study Guide." LearnReligions. //www.learnreligions.com/woman-at-the-well-700205 (žiūrėta 2023 m. gegužės 25 d.). kopijos citata