Gegužinių šokių istorija

Gegužinių šokių istorija
Judy Hall

Paprastai gegužės 1 d. (Gegužės pirmąją) šokamas šokis aplink stulpą, papuoštą gėlėmis ir kaspinais, simbolizuojantį medį. Šokis aplink stulpą, papuoštą gėlėmis ir kaspinais, simbolizuojantį medį, praktikuojamas iš kartos į kartą tokiose šalyse kaip Vokietija ir Anglija, o jo ištakos siekia senovės žmonių šokius, kuriuos jie šokdavo aplink tikrus medžius, tikėdamiesi sulaukti gausaus derliaus.

Šiandien šis šokis vis dar praktikuojamas ir turi ypatingą reikšmę pagonims, įskaitant vikanus, kurie stengiasi dalyvauti tuose pačiuose papročiuose, kuriuos atlikdavo jų protėviai. Tačiau tiek nauji, tiek seni tradicijos puoselėtojai gali nežinoti sudėtingų šio paprasto ritualo šaknų. Majoro šokio istorija atskleidžia, kad šį paprotį paskatino įvairūs įvykiai.

Tradicija Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Romoje

Istorikai teigia, kad gegužinės šokiai atsirado Vokietijoje ir į Britų salas atkeliavo su įsiveržusiomis kariuomenėmis. Didžiojoje Britanijoje šokis tapo vaisingumo ritualo, kai kuriose vietovėse vykstančio kiekvieną pavasarį, dalimi. Viduramžiais daugelyje kaimų kasmet būdavo švenčiama gegužinė. Kaimo vietovėse gegužinė paprastai būdavo statoma kaimo žaliojoje zonoje, tačiau keliose vietovėse, pvz.kai kuriuose Londono miesto rajonuose buvo nuolatinė gegužinė, kuri stovėjo ištisus metus.

Tačiau šis ritualas buvo populiarus ir senovės Romoje. 1962 m. miręs Oksfordo profesorius ir antropologas E. O. Jamesas savo straipsnyje "Folkloro įtaka religijos istorijai" (The Influence of Folklore on the History of Religion) aptaria gegužinės ryšį su romėnų tradicijomis. Jamesas teigia, kad per romėnų pavasario šventę nuo medžių būdavo nupjaunami lapai ir šakos, o tada jie būdavo puošiami gebenių, vynmedžių ir gėlių girliandomis.Tai galėjo būti Floralijos šventės, kuri prasidėdavo balandžio 28 d., dalis. Pagal kitas teorijas medžiai arba stulpai buvo apvynioti vijokliais kaip pagarba mitologinei Atčio ir Kibelės porai.

Puritonų poveikis gegužinei

Britų salose gegužinė paprastai būdavo švenčiama kitą rytą po Beltane - pavasario sutikimo šventės, kurios metu būdavo uždegamas didelis laužas. Kai poros šokdavo gegužinės šokį, jos paprastai ateidavo iš laukų su netvarkingais drabužiais ir šiaudais plaukuose po meilės nakties. Dėl to XVII a. puritonai ėmė smerkti gegužinės naudojimąšventė; juk tai buvo milžiniškas falinis simbolis vidury kaimo žalumos.

Taip pat žr: Tibeto gyvenimo rato paaiškinimas

Gegužinė gegužinė Jungtinėse Amerikos Valstijose

Kai britai apsigyveno JAV, jie atsivežė ir gegužinių tradiciją. 1627 m. Plymute, Masačusetso valstijoje, vyras, vardu Tomas Mortonas, savo lauke pastatė milžinišką gegužinę, išvirė partiją stipraus midaus ir pakvietė kaimo merginas pasilinksminti. Kaimynai buvo pasibaisėję, o pats Plymuto vadovas Mylesas Standishas atvyko nutraukti nuodėmingos šventės. Vėliau Mortonasdalijosi nešvankiomis dainomis, lydėjusiomis jo gegužines linksmybes, kuriose skambėjo šios eilutės,

"Gerkite ir būkite linksmi, linksmi, linksmi, berniukai,

Tegul visas jūsų džiaugsmas būna Himenos džiaugsmai.

Taip pat žr: Kas yra religinė sekta?

Štai Hymenui atėjo diena,

apie linksmąją gegužinę užimti kambarį.

Padarykite žalius garlonus, išneškite butelius,

ir pripildykite saldaus nektaro, laisvai apie.

Atverk galvą ir nebijok nieko blogo,

nes čia yra gero alkoholio, kad būtų šilta.

Tada gerkite ir būkite linksmi, linksmi, linksmi, berniukai,

Tegul visas jūsų malonumas būna Himeno džiaugsmai."

Tradicijos atgimimas

Anglijoje ir JAV puritonams maždaug dviem šimtmečiams pavyko nuslopinti gegužinių šventimą. Tačiau XIX a. pabaigoje šis paprotys vėl išpopuliarėjo, nes britai ėmė domėtis savo šalies kaimo tradicijomis. Šį kartą stulpai atsirado kaip bažnytinių Gegužės pirmosios švenčių dalis, kurių metu buvo šokama, tačiau jos buvo labiau struktūruotos nei laukiniai gegužinių šokiai.Šiandien praktikuojami gegužinių šokiai greičiausiai yra susiję su šokio atgimimu XIX a., o ne su senovine šio papročio versija.

Pagoniškas požiūris

Šiandien daugelis pagonių į Beltano šventę įtraukia gegužinės šokį. Dauguma jų neturi vietos pilnai gegužinei, bet vis tiek sugeba įtraukti šokį į savo šventę. Jie naudoja gegužinės vaisingumo simboliką, pasigamindami nedidelę stalinę gegužinės versiją, kurią pastato ant savo Beltano aukuro, ir šoka šalia jos.

Cituokite šį straipsnį Formuokite citatą Wigington, Patti. "A Brief History of the Maypole Dance." Learn Religions, 2021 m. rugsėjo 4 d., learnreligions.com/history-of-the-maypole-2561629. Wigington, Patti. (2021, rugsėjo 4 d.). A Brief History of the Maypole Dance. Atkelta iš //www.learnreligions.com/history-of-the-maypole-2561629 Wigington, Patti. "A Brief History of the Maypole Dance." LearnReligions. //www.learnreligions.com/history-of-the-maypole-2561629 (žiūrėta 2023 m. gegužės 25 d.). kopijos citata



Judy Hall
Judy Hall
Judy Hall yra tarptautiniu mastu žinoma autorė, mokytoja ir krištolo ekspertė, parašiusi daugiau nei 40 knygų temomis nuo dvasinio gydymo iki metafizikos. Daugiau nei 40 metų trukusi karjera Judy įkvėpė daugybę žmonių užmegzti ryšį su savo dvasiniu aš ir panaudoti gydomųjų kristalų galią.Judy darbas grindžiamas plačiomis žiniomis apie įvairias dvasines ir ezoterines disciplinas, įskaitant astrologiją, tarot ir įvairius gydymo būdus. Jos unikalus požiūris į dvasingumą sujungia senovės išmintį su šiuolaikiniu mokslu, suteikdamas skaitytojams praktinių įrankių, leidžiančių pasiekti didesnę pusiausvyrą ir harmoniją savo gyvenime.Kai ji nerašo ir nedėsto, Judy keliauja po pasaulį, ieškodama naujų įžvalgų ir patirties. Jos aistra tyrinėjimui ir mokymuisi visą gyvenimą akivaizdi jos darbe, kuris ir toliau įkvepia ir suteikia galių dvasingiems ieškotojams visame pasaulyje.