Turinys
Sai Baba iš Širdžio užima unikalią vietą turtingoje Indijos šventųjų tradicijoje. Apie jo kilmę ir gyvenimą daug kas nežinoma, tačiau tiek induistų, tiek musulmonų bhaktos jį garbina kaip savirealizacijos ir tobulumo įsikūnijimą. Nors asmeniškai Sai Baba laikėsi musulmoniškų maldų ir praktikų, jis atvirai niekino griežtai ortodoksinę bet kurios religijos praktiką.tikėjo žmonijos prabudimu per meilės ir teisingumo žinią, kad ir iš kur ji ateitų.
Taip pat žr: Ar Biblijoje yra vyno?Ankstyvasis gyvenimas
Ankstyvąjį Sai Babos gyvenimą vis dar gaubia paslaptis, nes nėra jokių patikimų duomenų apie Babos gimimą ir tėvystę. Manoma, kad Baba gimė kažkur tarp 1838 ir 1842 m. vid. m. e. m. Pathri vietovėje Maratvadoje, Centrinėje Indijoje. Kai kurie tikintieji kaip oficialią gimimo datą nurodo 1835 m. rugsėjo 28 d. Beveik nieko nežinoma apie jo šeimą ar ankstyvuosius metus, nes Sai Baba retaikalbėjo apie save.
Būdamas maždaug 16 metų, Sai Baba atvyko į Širdį, kur praktikavo gyvenimo būdą, pasižymintį disciplina, atgaila ir asketiškumu. Širdyje Baba apsistodavo kaimo pakraštyje, Babulo miške, ir ilgas valandas medituodavo po neemo medžiu. Kai kurie kaimo gyventojai laikė jį bepročiu, tačiau kiti gerbė šventąjį ir duodavo jam maisto. Istorija rodo, kadjis metams išvyko iš Pathri, paskui sugrįžo ir vėl pradėjo klajonių ir meditacijos gyvenimą.
Taip pat žr: Atgailos akto malda (3 formos)Ilgai klaidžiojęs erškėčių miškuose, Baba persikėlė į apgriuvusią mečetę, kurią vadino "Dwarkarmai" (pagal Krišnos buveinę Dwarka). Ši mečetė tapo Sai Babos buveine iki paskutinės jo gyvenimo dienos. Čia jis priimdavo ir induistų, ir islamo piligrimus. Kiekvieną rytą Sai Baba eidavo prašyti išmaldos ir dalydavosi tuo, ką gaudavo, su savo bhaktais, kurie ieškodavo jopagalba. Sai Babos buveinė Dwarkamai buvo atvira visiems, nepriklausomai nuo religijos, kastos ir tikėjimo.
Sai Babos dvasingumas
Sai Baba puikiai išmanė ir hinduistų šventraščius, ir musulmonų tekstus. Jis dainuodavo Kabiro dainas ir šokdavo su "fakyrais". Baba buvo paprasto žmogaus valdovas ir savo paprastu gyvenimu siekė visų žmonių dvasinės metamorfozės ir išsilaisvinimo.
Sai Babos dvasinės galios, paprastumas ir užuojauta sukūrė aplinkiniams kaimo gyventojams pagarbos aurą. Jis skelbė teisingumą, o gyveno paprastai: "Net mokytieji yra sutrikę. Tai kas iš mūsų? Klausykitės ir tylėkite."
Pirmaisiais metais, kai susiformavo sekėjų būrys, Baba atkalbinėjo žmones nuo jo garbinimo, tačiau palaipsniui dieviškoji Babos energija palietė paprastų žmonių akordus toli ir plačiai. 1909 m. prasidėjo Sai Babos garbinimas susirinkimuose, o iki 1910 m. bhaktų skaičius išaugo daug kartų. 1910 m. vasario mėn. prasidėjo Sai Babos "shej arati" (naktinis garbinimas), o kitais metais buvo pastatytaBaigta statyti Dikšitvados šventykla.
Paskutiniai Sai Babos žodžiai
Sakoma, kad Sai Baba pasiekė "mahasamadhi" arba sąmoningą išėjimą iš savo gyvojo kūno 1918 m. spalio 15 d. Prieš mirtį jis pasakė: "Nemanykite, kad esu miręs ir išėjęs. Jūs išgirsite mane iš mano samadhi, ir aš jus vesiu." Milijonai bhaktų, kurie laiko jo atvaizdą savo namuose, ir tūkstančiai, kurie kasmet plūsta į Širdį, liudija, kad Sai Baba yra didingas ir nuolatinisSai Babos iš Širdžio populiarumas.
Cituokite šį straipsnį Format Your Citation Das, Subhamoy. "Biography of Sai Baba of Shirdi." Learn Religions, August 28, 2020, learnreligions.com/the-sai-baba-of-shirdi-1769510. Das, Subhamoy. (2020, August 28). Biography of Sai Baba of Shirdi. Retrieved from //www.learnreligions.com/the-sai-baba-of-shirdi-1769510 Das, Subhamoy. "Biography of Sai Baba of Shirdi." Learn Religions.//www.learnreligions.com/the-sai-baba-of-shirdi-1769510 (žiūrėta 2023 m. gegužės 25 d.).