Turinys
Biblijoje, Ašera tai ir pagoniškos vaisingumo deivės hebrajiškas vardas, ir jai skirtas medinis kulto objektas. beveik visi "Ašeros" atvejai Biblijoje reiškia žmogaus rankomis pastatytą šventą stulpą, iškeltą vaisingumo deivės garbei. Šventajame Rašte taip pat minimi iškalti Ašeros atvaizdai (1 Kar 15, 13; 2 Kar 21, 7).
Kas yra Ašera Biblijoje?
- Terminas "Ašera" Senajame Testamente minimas 40 kartų, iš jų 33 kartus kalbama apie šventus Ašeros stulpus, naudotus pagoniškame ir eretiškame izraelitų garbinime.
- Tik septynis kartus "Ašera" yra nuoroda į pačią deivę.
- Ašera (arba Aštoreta), kanaaniečių vaisingumo deivė, buvo Baalo - vyriausiojo kanaaniečių vaisingumo, saulės ir audros dievo - motina.
- Biblijos laikais Ašeros garbinimas buvo paplitęs visoje Sirijoje, Finikijoje ir Kanaane.
Ašera kanaaniečių panteone
Deivė Ašera buvo kanaaniečių vaisingumo dievybė. Jos vardas reiškia "ta, kuri praturtina". Biblijos Karaliaus Jokūbo versijoje Ašera klaidingai išversta kaip "giraitė". Ugaritų literatūroje ji buvo vadinama "Jūros ponia Ašera".
Senojo Testamento autoriai nepateikia išsamaus Ašeros ar Ašeros stulpo aprašymo, taip pat nenurodo Ašeros garbinimo kilmės. Taip pat šie autoriai ne visada aiškiai atskiria nuorodas į deivę Ašerą ir jai garbinti skirtus daiktus. Remdamiesi senovės Artimųjų Rytų meno kūrinių ir piešinių tyrimais, Biblijos tyrinėtojai teigia, kad kai kuriepaprastų ir raižytų stulpų, lazdų, kryžiaus, dvigubo kirvio, medžio, kelmo, kunigo galvos apdangalo ir kelių medinių atvaizdų" atvaizdai galėjo būti deivę Ašerą vaizduojančios iliustracijos.
Pasak senovės mitologijos, Ašera buvo Elio žmona, motina 70 dievų, tarp jų ir garsiausio Baalo. Baalas, kanaaniečių panteono vadovas, buvo audros ir "lietaus nešėjas" dievas. Jis buvo pripažįstamas kaip pasėlių, gyvulių ir žmonių derlingumo palaikytojas.
Taip pat žr: 9 geriausios daoizmo knygos pradedantiesiemsAšeros stulpai buvo statomi šventose vietose ir šalia aukurų visoje Kanaano žemėje "ant kiekvienos aukštos kalvos ir po kiekvienu žaliu medžiu" (1 Kar 14, 23; ESV). Senovėje šie aukurėliai paprastai buvo statomi po žaliais medžiais. Viduržemio jūros pakrantėje esančiame Tyro mieste augo geriausi Libano kedrai ir, atrodo, jis buvo svarbus Ašeros garbinimo centras.
Ašeros garbinimas buvo labai jausmingas, susijęs su neleistinais lytiniais santykiais ir ritualine prostitucija. Jis buvo glaudžiai susijęs su Baalo garbinimu: "Izraelitai darė pikta Viešpaties akyse. Jie pamiršo Viešpatį, savo Dievą, ir tarnavo Baalo atvaizdams bei Ašeros stulpams" (Teisėjų 3, 7, NLT). Kartais, siekiant nuraminti Baalą ir Ašerą, būdavo aukojami žmonės. Šias aukas paprastai sudarydavoaukojančio asmens pirmagimio (žr. Jeremijo 19:5).
Ašera ir izraelitai
Nuo pat Izraelio įkūrimo Dievas įsakė savo tautai negarbinti stabų ir kitų netikrų dievų (Iš 20, 3; Pakartoto Įstatymo 5, 7). Hebrajai neturėjo tuoktis su pagoniškomis tautomis ir vengti visko, kas galėtų būti laikoma pagonišku garbinimu (Kunigų 20, 23; 2 Karalių 17, 15; Ezechielio 11, 12).
Prieš Izraeliui įžengiant į pažadėtąją žemę ir ją užimant, Dievas įspėjo juos negarbinti Kanaano dievų (Pakartoto Įstatymo 6, 14-15). Žydų įstatymas aiškiai draudė garbinti Ašeras: "Šalia aukuro, kurį statai Viešpačiui, savo Dievui, niekada nestatyk medinio Ašeros stulpo" (Pakartoto Įstatymo 16, 21, NLT).
Teisėjų 6:26 aprašomas Ašeros stulpo sunaikinimas, panaudojant jį aukojimo Viešpačiui ugniai kurstyti: "Tada pastatyk aukurą Viešpačiui, savo Dievui, čia, ant šios kalvos šventyklos, kruopščiai sudėjęs akmenis. Ant aukuro aukok deginamąją auką iš jaučio, o ugniai kurstyti naudok nupjauto Ašeros stulpo medieną" (NLT).
Kai Judą valdė Asa, "jis išvijo iš krašto vyrų ir moterų šventyklų prostitutes ir atsikratė visų stabų, kuriuos buvo pasidarę jo protėviai. Jis net nušalino savo senelę Maaką nuo karalienės motinos pareigų, nes ji buvo pasidariusi nepadorų Ašeros stulpą. Jis nukirto jos nepadorų stulpą ir sudegino jį Kidrono slėnyje" (1 Kar 15, 12-13, NLT; taip pat žr. 2 Kronikų 15, 16).
Viešpats buvo įsakęs žydams sugriauti ir visiškai sunaikinti visas aukštumas ir šventas vietas visoje teritorijoje. Tačiau Izraelis nepakluso Dievui ir vis tiek garbino stabus, net į Jeruzalės šventyklą įnešė Ašeros garbinimą.
Ahabas įvedė savo žmonos Jezabelės pagoniškus dievus į žydų garbinimą, atsivežęs 450 Baalo pranašų ir 400 Ašeros pranašų (1 Kar 18, 1-46). Garsusis Ašeros stulpas stovėjo Samarijoje karaliaus Jehoachazo laikais (2 Kar 13, 6).
Judo karalius Manasas sekė pagoniškų tautų "niekingais papročiais". Jis atstatė aukštumas, pastatė Baalo aukurus ir Ašeros stulpą. Jis aukojo savo sūnų ant ugnies, užsiėmė burtais ir aiškiaregyste, "net padarė iškaltą Ašeros atvaizdą ir pastatė jį šventykloje" (2 Kar 21, 7, NLT).
Jozijo valdymo metu kunigas Hilkijas iš šventyklos išvalė Ašeros atvaizdus (2 Kar 23, 6). Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Izraelis krito prieš asirus, buvo Dievo pyktis dėl Ašeros ir Baalo garbinimo (2 Kar 17, 5-23).
Archeologiniai atradimai
Nuo XX a. trečiojo dešimtmečio archeologai visame Izraelyje ir Judėjoje aptiko daugiau kaip 850 terakotinių moterų statulėlių, datuojamų VIII-VII a. pr. m. e. Jose vaizduojama moteris, suspaudusi savo iškilią krūtinę, tarsi siūlanti ją maitinančiam vaikui. Archeologai teigia, kad šios statulėlės vaizduoja deivę Ašerą.
XX a. septintojo dešimtmečio viduryje Kuntillet 'Ajrudo vietovėje Sinajaus pusiasalio šiaurės rytuose buvo rastas didelis keraminis indas, vadinamas "pithos". Ant indo pavaizduotas stilizuoto medžio formos stulpas su plonomis šakomis. Archeologai spėja, kad tai Ašeros stulpo atvaizdas.
Svarbios Biblijos eilutės
Dievas išsirinko Izraelį kaip "ypatingą savo lobį" ir įsakė sunaikinti pagoniškus aukurus bei nukirsti Ašeros stulpus:
Pakartoto Įstatymo 7:5-6
Viešpats įspėja Izraelio tautą, pranešdamas apie jų stabmeldystės pasekmes:
1 Karalių 14:15
Pagrindinė priežastis, dėl kurios Izraelis buvo ištremtas, buvo stabmeldystės nuodėmės:
2 Karalių 17:16
Taip pat žr: Šamanizmo apibrėžimas ir istorijaJudas buvo nubaustas už stabų garbinimo nuodėmę:
Jeremijo 17:1-4
Šaltiniai
- Visi Biblijos žmonės: šventųjų, niekšų ir kitų Šventojo Rašto personažų vadovas nuo A iki Z (p. 47).
- Ašera, Ašera arba Ašera. Holmano iliustruotasis Biblijos žodynas (p. 125).
- Ašera. The HarperCollins Bible Dictionary (Revised and Updated) (Trečiasis leidimas, p. 61).
- Aukštos vietos. religijos ir etikos enciklopedija (t. 6, p. 678-679).
- Asherah. The Lexham Bible Dictionary.
- Ašeros kultas (p. 152).
- Ar Dievas turėjo žmoną? (p. 179-184).