Svarbiausi pokyčiai tarp lotyniškųjų Mišių ir Novus Ordo

Popiežiaus Pauliaus VI Mišios buvo įvestos 1969 m., po Vatikano II Susirinkimo. Dažnai vadinamos Novus Ordo Tačiau pastaraisiais metais susidomėjimas tradicinėmis lotyniškomis Mišiomis, kurios iš esmės tokia pačia forma buvo švenčiamos pastaruosius 1400 metų, kaip niekada didelis, daugiausia dėl to, kad popiežius Benediktas XVI išleido motu proprio Summorum Pontificum 2007 m. liepos 7 d. sugrąžino tradicines lotyniškas Mišias kaip vieną iš dviejų patvirtintų Mišių formų.

Tarp abiejų Mišių yra daug smulkių skirtumų, tačiau kokie yra akivaizdžiausi skirtumai?

Šventės kryptis

Tradiciškai visos krikščionių liturgijos buvo švenčiamos ad orientem -Tai reiškia, kad ir kunigas, ir susirinkusieji stovėjo ta pačia kryptimi, t. y. veidu į rytus, iš kurios, kaip sakoma Šventajame Rašte, sugrįš Kristus. Tai reiškia, kad ir kunigas, ir susirinkusieji stovėjo ta pačia kryptimi.

Svetainė Novus Ordo dėl pastoracinių priežasčių leido švęsti Mišias versus populum -t. y. atsigręžti į žmones. Nors ad orientem vis dar yra normatyvinis, t. y. būdas, kuriuo paprastai turėtų būti švenčiamos Mišios, versus populum tapo standartine praktika Novus Ordo . Tradicinės lotyniškos Mišios visada švenčiamos ad orientem .

Altoriaus padėtis

Kadangi tradicinėse lotyniškose Mišiose susirinkusieji ir kunigas stovėjo ta pačia kryptimi, altorius tradiciškai buvo pritvirtintas prie rytinės (galinės) bažnyčios sienos. Pakeltas trimis laipteliais nuo grindų, jis buvo vadinamas "didžiuoju altoriumi".

Tinklalapiui versus populum šventės Novus Ordo , reikėjo antrojo altoriaus šventovės viduryje. Šis "žemasis altorius" dažnai būna labiau orientuotas horizontaliai nei tradicinis didysis altorius, kuris paprastai nėra labai gilus, bet dažnai būna gana aukštas.

Mišių kalba

Svetainė Novus Ordo dažniausiai švenčiamos vietine kalba, t. y. šalies, kurioje jos švenčiamos, bendrine kalba (arba konkrečių Mišių dalyvių bendrine kalba). Tradicinės lotyniškosios Mišios, kaip rodo pavadinimas, švenčiamos lotynų kalba.

Tačiau mažai kas supranta, kad normatyvinė kalba Novus Ordo Nors popiežius Paulius VI pastoraciniais sumetimais numatė galimybę Mišias švęsti vietine kalba, jo mišiolas numato, kad Mišios ir toliau bus švenčiamos lotyniškai, o popiežius emeritas Benediktas XVI ragino vėl įvesti lotynų kalbą į Novus Ordo .

Pasauliečių vaidmuo

Tradicinėse lotyniškose Mišiose Šventojo Rašto skaitymas ir Komunijos dalijimas priklauso tik kunigui. Tos pačios taisyklės galioja ir Novus Ordo , tačiau vėlgi, išimtys, kurios buvo daromos dėl pastoracinių priežasčių, dabar tapo labiausiai paplitusia praktika.

Taigi, švenčiant Novus Ordo , pasauliečiai vis dažniau imasi didesnio vaidmens, ypač kaip lektoriai (skaitovai) ir nepaprastieji Eucharistijos tarnai (Komunijos dalintojai).

Ministrantų tipai

Tradiciškai prie altoriaus galėjo tarnauti tik vyrai (taip tebėra Rytų apeigų Bažnyčioje, tiek katalikų, tiek stačiatikių). Tarnavimas prie altoriaus buvo siejamas su kunigystės, kuri iš prigimties yra vyriška, idėja. Kiekvienas ministrantas buvo laikomas potencialiu kunigu.

Tradicinėse lotyniškose Mišiose šis supratimas išlieka, tačiau popiežius Jonas Paulius II pastoraciniais sumetimais leido, kad moterys ministrantės būtų naudojamos švenčiant Novus Ordo . Tačiau galutinis sprendimas buvo paliktas vyskupui, nors dauguma jų nusprendė leisti ministrantes.

Aktyvaus dalyvavimo pobūdis

Tiek tradicinės lotyniškosios Mišios, tiek Novus Ordo pabrėžiamas aktyvus dalyvavimas, tačiau skirtingais būdais. Novus Ordo , dėmesys sutelkiamas į susirinkusiųjų atsakymus, kurie tradiciškai būdavo skiriami diakonui ar ministrantui.

Tradicinėse lotyniškose Mišiose susirinkusieji dažniausiai tyli, išskyrus įėjimo ir išėjimo giesmes (ir kartais Komunijos giesmes). Aktyvus dalyvavimas pasireiškia malda ir sekimu labai išsamiais mišiolėliais, kuriuose pateikiami kiekvienų Mišių skaitiniai ir maldos.

Grigališkojo choralo naudojimas

Į šventę buvo įtraukta daug įvairių muzikos stilių Novus Ordo . Įdomu tai, kad, kaip pažymėjo popiežius Benediktas XVI, normatyvinė muzikinė forma Novus Ordo , kaip ir tradicinėse lotyniškose Mišiose, išlieka grigališkasis choralas, nors jis retai naudojamas Novus Ordo šiandien.

Altoriaus turėklo buvimas

Tradicinėse lotyniškose Mišiose, kaip ir Rytų Bažnyčios (tiek katalikų, tiek stačiatikių) liturgijoje, išlaikomas skirtumas tarp šventovės (kur yra altorius), kuri simbolizuoja dangų, ir likusios bažnyčios dalies, kuri simbolizuoja žemę. Todėl altoriaus turėklas, kaip ir ikonostasas (ikonų ekranas) Rytų bažnyčiose, yra būtina tradicinių lotyniškų Mišių šventimo dalis.

Įvedus Novus Ordo , daugelis altorių turėklų buvo pašalinti iš bažnyčių, o naujos bažnyčios buvo statomos be altorių turėklų - tai gali apriboti tradicinių lotyniškų Mišių šventimą tose bažnyčiose, net jei kunigas ir bendruomenė nori jas švęsti.

Komunijos priėmimas

Nors yra įvairių patvirtintų Komunijos priėmimo formų Novus Ordo (ant liežuvio, į rankas, vien tik Hostija ar po abiem rūšimis), Komunija Tradicinėse lotyniškose Mišiose visada ir visur yra vienoda. Komunijos dalyviai atsiklaupia prie altoriaus turėklo (vartų į dangų) ir priima Hostiją ant liežuvio iš kunigo. Priėmę Komuniją jie nesako "Amen", kaip tai daro Komunijos dalyviai Novus Ordo .

Paskutinės Evangelijos skaitymas

Į Novus Ordo , Mišios baigiasi palaiminimu, o po to - atleidimu, kai kunigas sako: "Mišios baigtos, eikite ramybėje", o žmonės atsako: "Ačiū Dievui." Tradicinėse lotyniškose Mišiose atleidimas vyksta prieš palaiminimą, po kurio skaitoma Paskutinė Evangelija - Evangelijos pagal šventąjį Joną pradžia (Jn 1, 1-14).

Paskutinėje Evangelijoje pabrėžiamas Kristaus įsikūnijimas, kurį švenčiame tiek tradicinėse lotyniškose Mišiose, tiek Novus Ordo .