Turinys
Šventasis Raštas prasidėjo labai primityvia kalba, o baigėsi kalba, dar sudėtingesne už anglų kalbą.
Biblijos kalbinė istorija apima tris kalbas: hebrajų, koine Tačiau per šimtmečius, kol buvo kuriamas Senasis Testamentas, hebrajų kalba evoliucionavo ir įgavo savybių, kurios palengvino skaitymą ir rašymą.
Tik po 3000 metų, 1500-aisiais mūsų eros metais, visa Biblija buvo išversta į anglų kalbą, todėl šis dokumentas yra viena iš seniausių egzistuojančių knygų. Nepaisant Biblijos amžiaus, krikščionys ją laiko aktualia ir svarbia, nes ji yra įkvėptas Dievo žodis.
Hebrajų kalba: Senojo Testamento kalba
Hebrajų kalba priklauso semitų kalbų grupei - senovinių kalbų šeimai derlingajame pusmėnulyje, kuriai priklauso akkadų kalba - Nimrodo dialektas, aprašytas Pradžios knygos 10 skyriuje, ugaritų kalba - kanaaniečių kalba ir aramėjų kalba, plačiai vartota Persijos imperijoje.
Hebrajų kalba buvo rašoma iš dešinės į kairę, ją sudarė 22 sąskambiai. Ankstyvojoje jos formoje visos raidės buvo sudėtos kartu. Vėliau buvo pridėta taškų ir tarimo ženklų, kad būtų lengviau skaityti. Tobulėjant kalbai, siekiant paaiškinti neaiškius žodžius, buvo įtraukti balsiai.
Hebrajų kalbos sakinio konstrukcijoje pirmiausia gali būti veiksmažodis, po to - daiktavardis arba įvardis ir objektai. Kadangi ši žodžių tvarka labai skiriasi, hebrajiško sakinio negalima pažodžiui išversti į anglų kalbą. Dar viena komplikacija yra ta, kad hebrajiškas žodis gali pakeisti įprastai vartojamą frazę, kurią skaitytojas turėjo žinoti.
Skirtingose hebrajų kalbos tarmėse į tekstą pateko svetimžodžių. Pavyzdžiui, Pradžios knygoje yra egiptietiškų posakių, o Jozuės, Teisėjų ir Rūtos knygose - kanaanietiškų terminų. Kai kuriose pranašiškose knygose vartojami babilonietiški žodžiai, kuriems įtakos turėjo tremtis.
Aiškumo šuolis įvyko užbaigus Septuagintą - hebrajiškos Biblijos vertimą į graikų kalbą 200 m. pr. m. e. Į šį darbą buvo įtrauktos 39 kanoninės Senojo Testamento knygos, taip pat kai kurios knygos, parašytos po Malachijo ir iki Naujojo Testamento. Bėgant metams žydai išsisklaidė iš Izraelio, jie pamiršo skaityti hebrajiškai, bet mokėjo skaityti graikiškai, įprasta to meto kalba.
Taip pat žr: Įvadas į agnosticizmą: kas yra agnostinis teizmas?Graikų kalba atvėrė Naująjį Testamentą pagonims
Kai Biblijos autoriai pradėjo rašyti evangelijas ir laiškus, jie atsisakė hebrajų kalbos ir ėmė vartoti populiarią to meto kalbą, koine arba bendrinė graikų kalba. graikų kalba buvo vienijanti kalba, paplitusi per Aleksandro Didžiojo užkariavimus, kurio siekis buvo helenizuoti arba paskleisti graikų kultūrą visame pasaulyje. Aleksandro imperija apėmė Viduržemio jūros regioną, šiaurinę Afriką ir dalį Indijos, todėl graikų kalbos vartojimas tapo vyraujantis.
Graikų kalba buvo lengviau kalbėti ir rašyti nei hebrajų kalba, nes joje buvo naudojama visa abėcėlė, įskaitant balses. Be to, ji turėjo gausų žodyną, leidžiantį tiksliai nusakyti reikšmes. Pavyzdžiui, Biblijoje vartojami keturi skirtingi graikų kalbos žodžiai, reiškiantys meilę.
Be to, graikų kalba Naujasis Testamentas tapo prieinamas ir pagonims, t. y. ne žydams. Tai buvo nepaprastai svarbu evangelizacijai, nes graikų kalba leido pagonims patiems skaityti ir suprasti evangelijas ir laiškus.
Aramėjų kalba suteikė Biblijai skonio
Nors aramėjų kalba nebuvo pagrindinė Biblijos rašymo dalis, ji buvo vartojama keliuose Šventojo Rašto skyriuose. Aramėjų kalba buvo plačiai vartojama Persijos imperijoje; po tremties žydai aramėjų kalbą atsivežė į Izraelį, kur ji tapo populiariausia kalba.
Hebrajų Biblija buvo išversta į aramėjų kalbą, vadinamą Targumu, Antrosios šventyklos laikotarpiu nuo 500 m. pr. m. e. iki 70 m. po Kr. Šis vertimas buvo skaitomas sinagogose ir naudojamas pamokymams.
Biblijos ištraukos, kurios iš pradžių buvo parašytos aramėjų kalba, yra šios: Danieliaus 2-7; Ezros 4-7; Jeremijo 10, 11. Aramėjiški žodžiai užrašyti ir Naujajame Testamente:
Taip pat žr: Kada prasideda Kalėdų sezonas?- Talitha qumi ("Mergaite, mergaite, kelkis!") Mk 5, 41
- Efata ("Būkite atviri") Mk 7, 34
- Eli, Eli, lema sebaqtani (Jėzaus šauksmas nuo kryžiaus: "Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?") Morkaus 15:34, Mato 27:46.
- Abba ("Tėvas") Romiečiams 8:15; Galatams 4:6
- Maranatha ("Viešpatie, ateik!") 1 Korintiečiams 16:22
Vertimai į anglų kalbą
Dėl Romos imperijos įtakos ankstyvoji Bažnyčia priėmė lotynų kalbą kaip oficialią. 382 m. popiežius Damazas I pavedė Jeronimui parengti lotyniškąją Bibliją. 382 m. po Kristaus popiežius Jeronimas I, dirbdamas Betliejaus vienuolyne, pirmiausia išvertė Senąjį Testamentą tiesiai iš hebrajų kalbos, taip sumažindamas klaidų tikimybę, jei būtų naudojęs Septuagintą.bendroji to meto kalba, pasirodė apie 402 m. po Kr.
Vulgata buvo oficialus tekstas beveik 1000 metų, tačiau tos Biblijos buvo kopijuojamos ranka ir labai brangios. Be to, dauguma paprastų žmonių nemokėjo skaityti lotyniškai. 1382 m. Džonas Viklifas išleido pirmąją išsamią anglišką Bibliją, daugiausia remdamasis Vulgata. Po to apie 1535 m. pasirodė Tyndeilo vertimas, o 1535 m. - Coverdeilo vertimas. Reformacija paskatinovertimų į anglų ir kitas vietines kalbas.
Šiuo metu plačiai naudojami šie angliški vertimai: 1611 m. Karaliaus Jokūbo versija, 1901 m. Amerikos standartinė versija, 1952 m. pataisyta standartinė versija, 1972 m. Gyvoji Biblija, 1973 m. Naujoji tarptautinė versija, 1976 m. Dabartinė angliška versija (Gerosios naujienos Biblija), 1982 m. Naujoji karaliaus Jokūbo versija ir 2001 m. Anglų standartinė versija.
Šaltiniai
- Biblijos almanachas ; J. I. Packer, Merrill C. Tenney; William White Jr., redaktoriai
- Kaip įsigilinti į Bibliją ; Stephen M. Miller
- Christiancourier.com
- Jewishencyclopedia.com
- Historyworld.net
